Suprantu tave. Dažnai pagaunu save, kad esu nepatenkinta, ir, nors mane supa daug nuostabių dalykų, esu viduje susiraukusi ir užuot žvelgusi į tai, kas gera, žvelgiu į tai, ko neturiu gyvenime ar santykiuose, arba tiesiog mane apima nepaaiškinamas vidinis irzulys. Vienintelis kelias - sustoti viduje. Paklausti, kas vyksta? Kodėl? Prašyti Dievo Šventosios Dvasios atverti akis ir atskleisti suirzimo ir nepasitenkinimo priežastis. Gal trūksta poilsio? Vienumos? Gal seniai leidau laiką su tuo, kuris myli mane
labiau už viską - Jėzumi?
O gal širdis sukietėjo ir apako?
Tada tekinom bėgu savo vidumi prie Kristaus kryžiaus, atgailaudama ir prašydama Jo pagalbos pamatyti save ir viską, visus Jo akimis. Maldaudama apšviesti ir suminkštinti mano širdį...